Schulreform

mokyklų reforma statusas T sritis švietimas apibrėžtis Išorinis ir vidinis mokyklos veiklos pertvarkymas siekiant efektyvesnių mokymo ir auklėjimo rezultatų. Išoriniai pertvarkymai apima mokyklų sistemą bei struktūrą, vidiniai – mokymo planą, turinį, pamoką. Mokyklų reformos prasidėjo XVI a. reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžio laikais. Žymiausi pertvarkytojai buvo J. Šturmas, 1538 m. įsteigęs Vokietijoje 8 klasių gimnaziją, ir V. Ratkė, įvedęs Vokietijos mokykloje gimtąją kalbą. Pirmoji didelė išorinė ir vidinė mokyklų reforma įvyko XVII a. įgyvendinant J. A. Komenskio mokymo sistemą. Dabarties mokyklai didelę reikšmę turėjo XVIII a. pab. ir XIX a. pr. socialistų utopistų – S. Furjė, K. A. Sen-Simono, R. Oveno, griežtai kritikavusių feodalinę santvarką, mokyklos pertvarkymo planai. Prancūzų revoliucijos metais (1794) įkurta politechninė mokykla Paryžiuje turėjo įtakos tokių mokyklų atsiradimui Prahoje (1806), Vienoje (1815), Miunchene (1827). R. Ovenas Niu Lanarke (Škotijoje) 1816 m. atidarė „Naują institutą charakteriui ugdyti“, kuriame mokymas buvo siejamas su gamybiniu darbu. Nuo 1953 m. politechnizacijos idėja prigijo ir Lietuvoje. 1958 m. paskelbus įstatymą dėl mokyklos ryšių su gyvenimu stiprinimo, Lietuvos mokyklos struktūra buvo pertvarkyta – bendrojo lavinimo mokyklose įvestas gamybinis mokymas. 1984 m. bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų reforma vėl pakeitė mokyklų struktūrą: įvestas mokymas nuo 6 m., bendrasis lavinimas sujungtas su politechniniu ir pradiniu profesiniu mokymu. Ši reforma kelis kartus buvo tobulinama. 1990 m. paskelbus Nepriklausomybės atkūrimą, pradėta rengti nauja švietimo (pradinių, vidurinių, aukštesniųjų, profesinių ir aukštųjų, specialiųjų mokyklų, ikimokyklinių įstaigų) reforma. Vakarų Europos šalyse XIX a. pab. ir XX a. I pusėje įvykdyta daug nesėkmingų mokyklos reformų. Naujajai mokyklai impulsą davė S. Redi, 1889 m. Anglijoje, prie Ročesterio, įsteigusi „Naująją Abotsholmo mokyklą“. Tai buvo užmiesčio internatinė mokykla, kurioje (šeimos gyvenimo pavyzdžiu) derintas auklėjimas su mokymu mokykloje. Pas S. Redi stažavęsis H. Lycas tokią mokyklą 1898 m. įsteigė Vokietijoje (Ilsenburge), vėliau tokių mokyklų atsirado daugiau. Prancūzijoje naująją mokyklą 1899 m. de Rošės kaime atidarė E. Demolenas. Jis buvo šio tipo mokyklų ideologas ir teoretikas. E. Demoleno paskatintas, dvejus metus pas H. Lycą mokėsi A. Ferjeras, kuris septynerius metus tyrinėjo šias mokyklas ir 1921 m. įkūrė tokią Šveicarijoje, Bekse. Jis parašė daug darbų šių mokyklų pedagogikos klausimais, o nuo 1899 m. dirbo tarptautinio naujųjų mokyklų biuro direktoriumi. Paveiktas naujųjų mokyklų idėjų, P. Petersenas sudarė pradinės mokyklos pertvarkymo planą (žr. Jenos planas). Didelį poveikį mokyklų vidinei reformai darė belgų pedagogo O. Dekrolio metodas „iš gyvenimo per gyvenimą gyvenimui“. Šio metodo pagrindas – sudaryti mokykloje gyvenimišką aplinką, atsisakyti žodinio mokymo, plėtoti stebėjimą, eksperimentą, klasę keisti dirbtuvėmis, sodu, mokymąsi atmintinai – kūrybiniu darbu ir t. t. Mokyklų vidaus gyvenimo pertvarkymui didelį poveikį turėjo įvairios aktyvaus, gyvenimiško, praktiško mokymo pedagogų idėjos, pvz., darbo mokykla (G. Keršenšteineris), mokyklinė spaustuvė ir kitokių dirbtuvių mokykla Prancūzijoje (S. Frenė arba vientisos mokyklos idėja – Lenževino ir Valono planas 1945 m.). Vakarų Europoje buvo ir daug kitokių išorinių ir vidinių reformų, pvz., J. A. Zikingeris XX a. pr. Vokietijoje sukūrė Manheimo mokyklinę sistemą. JAV įvairios pedagoginės reformos idėjos buvo tikrinamos eksperimentais. 1907 m. V. Virtas sukūrė platuno (paralelinių klasių) sistemą, kurią išbandė Gari miestelyje netoli Čikagos. Šios sistemos idėja: mokykla – aplinkos kultūros centras. Mokiniai kasdien derina darbą (fizinį, piešimą, muziką), dalykų mokymąsi, žaidimus. Mokykloje vaikai būna visą dieną. Čia ateina ir suaugusieji mokytis bibliotekoje, sportuoti ir pan. H. Parkherst sukūrė pagarsėjusį Daltono planą, K. Vošburnas – panašų į Daltono – Vinetkos planą, pagal kurį atsižvelgiama į vaikų gabumus. Vadovaujantis Dž. Diujis idėjomis, JAV kuriama vadinamoji progresyvioji mokykla, grindžiama mintimi, kad vaiko vystymasis priklauso nuo jo individualios patirties (žr. pragmatinė mokykla). Dabar visos šios idėjos išgyvena krizę, kuriasi postmodernistinė mokykla. atitikmenys: angl. school reform vok. Schulreform rus. реформа школы ryšiai: dar žiūrėk – Naujųjų amžių pedagogika